Pateikiame interviu su vienu iš Nacionalinės krepšinio lygos Pakruojo "Merestos" ekipos lyderių Mantu Griškėnu. Pokalbis apie karjerą Amerikoje, traumas bei kita.

2002 metais debiutavai LKL pirmenybėse, kas atsitiko, jog sužaidei, tik vieną mačą ir išvykai į Ameriką ?

Nusprendžiau, jog reikia pirmiausia pabaigti mokslus.

Kodėl pasirinkai būtent Ameriką ?

Pirmiausia sulaukiau pasiūlymo iš vieno Belgijos klubo, tačiau iškilo nesklandumų ir nusprendžiau nebeieškoti laimės Europoje, o vykti į Ameriką.

Kaip sekėsi adaptuotis Amerikoje pirmaisiais metais ?

Buvo ganėtinai sudėtinga, kadangi nemokėjau anglų kalbos, o aplinkui nebuvo nė vieno lietuvio, tad pradžia buvo sunki. Krepšinio atžvilgiu taip pat nebuvo lengva, norint gauti progą žaisti, turėjau daug laiko praleisti treniruoklių salėje.

Kuo žaidimas Europoje ir Amerikoje skiriasi labiausiai ?

Amerikoje labai akcentuojama gynyba ir kova dėl atšokusių kamuolių, tad fiziškai turi būti labai gerai pasiruošęs. Tačiau dar didesnis dėmesys skiriamas žaidimui vienas prieš vieną.

Ar daug patirties įgavai per metus praleistus Amerikoje?

Amerikoje praleidau 6 metus, tačiau negaliu sakyti, jog įgavau labai daug vertingos patirties, nes rungtyniauti man trukdė traumos. Pilnai žaidžiau, tik du sezonus. Didžiausiu pliusu laikau tai, jog Amerikoje sustiprėjau fiziškai.

Priklausai Kauno „Aisčių“ ekipai, tačiau žaidi NKL pirmenybėse, kaip manai ar tai jums padeda labiau „adaptuotis“ prie europietiško krepšinio ?

Kauno „Aisčiams“ niekada nepriklausiau, šią vasarą treniravausi su komanda, tačiau pasiūlymo rungtyniauti ekipoje nesulaukiau ir buvau apsisprendęs važiuoti rungtyniauti į Izraelį. Visai netikėtai Pakruojo „Merestos“ ekipa pasiūlė išmėginti jėgas antroje pagal pajėgumą lygų Lietuvoje, tad likau gimtinėje ir tikrai dėl to nesigailiu. Manau man tai tik į naudą, aikštelėje praleidžiu nemažai laiko ir turiu galimybę tobulėti.

Minėjote, jog turėjote daug traumų. Kokios tai traumos ?

Man rungtyniaujant Amerikoje trūko abiejų kelių kryžminiai raiščiai, manau po tokių traumų, kiekvieno krepšininko karjera pakrypsta ne ta linkme, kuria pats žaidėjas norėtų.

Kaip vertinate „Merestos“ šansus patekti į atkrintamąsias varžybas ?

Manau į atkrintamąsias varžybas tikrai pateksime, o kaip bus toliau – pamatysime.

Pastaruoju metu aikštelėje praleidi vis daugiau laiko. Ar tai reiškia, jog treneris vis labiau tavimi pasitiki?

Taip, manau treneris jau geriau pažįsta žaidėjus ir žino, ką kiekvienas sugeba įvairiose situacijose, tad šiuo metu tikrai gaunu kiek daugiau žaidybinio laiko.

Ko palinkėtum Lietuvos jauniesiems krepšininkams, kurie taip pat susimąsto apie karjerą Amerikoje ?

Jauniems krepšininkams, norintiems važiuoti mokytis bei rungtyniauti Amerikoje, palinkėčiau labai didelio ryžto bei ištvermės, nes lengva ten tikrai nebus.